Žurnalas „Malonės šauklys“ 2017/1 (3) – Išteisinimas

Straipsniai

1.    APIE IŠTEISINIMĄ PAPRASTAI IR AIŠKIAI — Čarlzas H. Sperdženas (1834–1892)
Aiškiai apibrėžiama ir vaizdžiai iliustruojama biblinė išteisinimo samprata.

2.    IŠTEISINIMO PRASMĖ — Čarlzas Hodžas (1797–1878)
Pristatomas biblinis žodžių „išteisinimas“ ir „teisumas“ vartojimas ir doktrinos raida.

3.    IŠTEISINIMAS — TEISMINIS VEIKSMAS — Čarlzas Hodžas (1797–1878)
Raštu ir kitais kruopščiai parengtais argumentais įrodoma, kad išteisinimas yra teisminis paskelbimas, o ne vidinis pakeitimas.

4.    TIESIOGINIS IR VIENINTELIS IŠTEISINIMO PAGRINDAS — Džeimsas Bukananas (1804–1870)
Išsamiai parodoma, kad tikrasis išteisinimo pagrindas yra Kristaus teisumo įskaitymas, o ne teisumo įskiepijimas.

5.    IŠTEISINIMO PRIEMONĖ — Arturas V. Pinkas (1886–1952)
Aptariama tiksli tikėjimo vieta ir reikšmė išteisinimo doktrinoje — tikėjimas kaip priemonė, o ne pagrindas.

6.    NE TIKĖJIMAS, O KRISTUS — Horacijus Bonaras (1808–1889)
Pabrėžiama gyvybiška mūsų tikėjimo Objekto — Jėzaus Kristaus — svarba, o ne paties tikėjimo.

7.    PAULIAUS IR JOKŪBO SUTAIKYMAS — Viljamas Pemblis (1591–1623)
Sutaikomas tariamas Pauliaus ir Jokūbo mokymo apie išteisinimą prieštaravimas, parodant jų vienybę.

8.    PIKTNAUDŽIAVIMAS IŠTEISINIMU — Robertas Treilis (1642–1716)
Trumpai aptariama, kaip piktnaudžiaujama Dievo laisvos malonės Kristuje doktrina.

9.    RAMYBĖ PER IŠTEISINIMĄ — Džonas Čarlzas Railis (1816–1900)
Parodoma, kad vien tikėjimu gaunamas išteisinimas yra tikro krikščionio ramybės .