Patikimas vedlys į dangų

XX amžių galima vadinti Vakarų pasaulio dvasinės tinginystės ir snaudulio epocha. Jam pasibaigus amžinybės realijos dabar atrodo miglotos, atitolusios nuo kasdienio gyvenimo, nerūpestingumas ir dvasinių dalykų nepaisymas yra tapę prisitaikymo prie pasaulio būdu. Būtent todėl visai ne anachronizmas yra išleisti knygą, parašytą dar tais laikais, kai žmonės itin sąmoningai mąstė apie pasaulio ateitį, knygą, parašytą Dievo tarno, kuris pamokslais ir raštais įspėjo daugelį žmonių, kad apsvarstytų savo gyvenimą ir mirtį. Šis Džozefo Aleino (Joseph Alleine) veikalas, turint omenyje dabartinių krikščionių supratimą, turbūt padės pirmiausia atnaujinti jų pačių tikėjimą ir tik tada taps paskata skelbti Evangeliją. Aleino tarnystė daro tokį poveikį tikrai ne pirmą kartą.

***

„Knyga perteikia [...] tikrą puritoniškojo evangelizmo pavyzdį. Skirtingiems istorijos laikotarpiams būdinga vis kitokia kalba, kiekvienam žmogui suteiktos skirtingos malonės dovanos, tačiau nedvejodami galime pasakyti, kad joje išdėstytų principų turi būti laikomasi visada, kai skelbiama Evangelija. Skaitydamas šiuos puslapius, savo pažiūras suformavo ne vienas didis evangelistas.“ – Ištrauka iš Ijano Mario parašytos Biografinės įžangos